Margas Andalūzijos regionas supažindina šiuolaikinį keliautoją su netikėtais istorijos vingiais. Bene daugiausiai istorinių pėdsakų regione paliko maurai, kurie 711 metais, iš šiaurės Afrikos, per Gibraltaro sąsiaurį, įsiveržė į dabartinės Ispanijos ir Portugalijos teritoriją bei užėmė didžiąją dalį Iberijos pusiasalio. Ši musulmonų valdoma dalis buvo vadinama – Al-Andalus.
Vadovaujant Kordobos Kalifatui Al-Andalus tapo pagrindiniu švietimo centru Europai ir aplink Viduržemio jūrą esančioms žemėms. Didžiausi pasiekimai trigonometrijos, astronomijos, farmakologijos, chirurgijos ir kiti buvo pasiekti būtent Al-Andalus teritorijoje.
1085 metais puolant krikščionims prasidėjo musulmonų valdžios nuosmukis. Krikščionys vis labiau stūmė maurus iš pusiasalio, kol liko vienintelis Granados emyratas, kuris 1492 metais buvo atiduotas Kastilijos karalienei Izabelei I.
Al-Andalus gyvavo nuo VIII iki XV amžiaus, per šį laikotarpį arabai statė miestus, mečetes, gynybines tvirtoves, atvežė į pusiasalį tuo metu dar nematytų, vaisių, daržovių, prieskonių, tad nenuostabu, kad tokį ilgą laikotarpį valdę maurai paliko gilius pėdsakus dabartinėje Andalūzijos kultūroje, virtuvėje, taip pat yra išlikę nemažai maurų statinių.
Architektūra
Keliaudami po Andalūzijos regioną galite pamatyti įspūdingus objektus statytus maurų valdymo laikotarpiu. Interjeruose pastebėsite mudejar, islamo meno stiliaus puošybos elementų glazūruotomis keramikinėmis plytelėmis, dekoratyviniais tinko ornamentais ir pan. Štai keli žymiausiai statiniai Andalūzijoje:
Alhambra Granadoje
Granados mieste galite išvysti vieną garsiausių ir geriausiai išsilaikiusių islamo architektūros paminklų – Alhambra kompleksą. 1238 metais pradėtos statybos Sierra Nevada kalnų papėdėje ant Sabika kalvos. Kompleksą sudarė Penktadienio mečetė, viešosios pirtys, amatininkų dirbtuvės, namai ir keliai, vandens tiekimo sistema, mažiausiai šeši pagrindiniai rūmai, Alcazaba tvirtovė, Generalife vasaros rūmai bei sodai.
Rūmų interjere gausu arkų, kolonų, raižyto tinko bei keramikinių plytelių puošybos elementų, luboms naudotas medis. Fontanai ir plonos kolonos buvo pagamintos iš balto marmuro, kuris buvo išgaunamas Almerijos provincijoje.
Šiuo metu Alhambros erdvės suskirstytos į 5 zonas, kurias galima aplankyti viešint Granadoje:
1. Charles V rūmai ir apylinkės
2. Aukštutinė Alhambra ir bokštai
3. Alcazaba
4. Nasridų rūmai
5. Generalife
Didžioji Kordobos mečetė (Mezquita Catedral de Córdoba), Kordoba
Kordobos mečetė-katedra, dabar žinoma, kaip Dievo motinos ėmimo į dangų katedra (isp. Catedral de Nuestra Señora de la Asunción) – vienas lankomiausių maurų paminklų Ispanijoje, sulaukiantis milijonų lankytojų. Pradėta statyti 784 metais ir tai buvo antra pagal dydį mečetė pasaulyje, už šią didesnė buvo tik Mekos mečetė, bet vėliau Kordobos mečetę dydžiu aplenkė Mėlynoji mečetė Stambule.
Pagrindinė salė buvo naudojama penkioms kasdienėms musulmonų maldoms ir specialioms penktadienio maldoms su pamokslu. Šioje salėje dėmesį prikausto kolonų ir arkų eilės, arkas paryškina raudonų plytų ir balto akmens derinys.
1236 metais rekonkistos metu, krikščionims užėmus miestą mečetė buvo paversta į katedrą. XVI amžiuje į statinio centrą buvo įterpta nauja katedros nava ir transeptas – skersinė bažnyčios nava, o minaretas perdarytas į varpinę.
Medina Azahara, Kordoba
Dar vienas arabiškas akcentas šalia Kordobos miesto – Medina Azahara (liet. Spindintis miestas), tai rūmai – miestas, kuriuos pastatyti įsakė Al-Andalus kalifas ir čia buvo Kordobos kalifato sostinė bei valdymo centras. Pagrindinė statybų priežastis buvo naujajam kalifui parodyti savo galią įkuriant naują miestą, kuris būtų panašus į kitus rytų kalifatus.
Vanduo į Medina Azahara buvo tiekiamas akvedukais, čia netrūko nieko, veikė dirbtuvės, monetų kalykla, pirtys ir kitos aptarnavimo patalpos, buvo įkurtos aristokratų rezidencijos, iškilmingų priėmimų salės, mečetė ir kiti miestui svarbūs objektai bei įstaigos.
Vėliau šis miestas buvo apleistas. Griuvėsiai kasinėjami nuo 1911 metų, dabar yra atkasta ir iš dalies restauruota apie 10 hektarų. Apsilankymas Medina Azahara – puiki proga pajusti anksčiau klestėjusio kalifato dvasią.
Real Alcazar, Sevilija
Karališkieji Sevilijos rūmai – arabų valdymo laikotarpiu buvo pastatyta daug rūmų su sodais, kurių liekanų išlikę nedaug, nes prasidėjus krikščionių erai pastatai buvo perstatyti, kad atitiktų monarchų poreikius. Per ilgus statybų ir rekonstrukcijų metus rūmai įgavo įvairių architektūros stilių ir ryškią mudejar dekoro stilistiką. Dėmesį traukia tinko ornamentai, keramikinės plytelės puoštos arabeska.
Įdomus faktas, kad šiuose rūmuose apsistoja karališkoji Ispanijos šeima, kai svečiuojasi Sevilijoje.
Pagrindiniai traukos objektai rūmuose:
Puerta de leon – pagrindinis įėjimas į rūmus
Patio de las Donecellas – mergelių kiemas
Los baños de Doña María de Padilla – pirtys
Salon de Embajadores – ambasadorių salė
Sodai
Alcazaba, Malaga
XI amžiuje pastatyti ir geriausiai Ispanijoje išsilaikę rūmų įtvirtinimai Malagoje. Alkazabą ir aukščiau buvusią Gibralfaro pilį jungė siena aptvertas koridorius. Apsilankius Alcazaboje galima pasigrožėti arabiškomis arkomis, įmantriais fontanais įkomponuotais kiemeliuose, pasivaikščioti sodais, sužinoti gilią gynybinių įtvirtinimų istoriją. Ir taip pat pasigrožėti atsiveriančiu vaizdu į Malagos miestą ir uostą.
Arabų pirtys, Ronda
Nors arabiškų pirčių Andalūzijoje galima aptikti nemažai, bet arabiškos pirtys Rondoje (isp. Baños Árabes de Ronda) yra geriausiai išsilaikiusios visoje Ispanijoje. Pirtys pastatytos tuometinėje Rondos musulmonų Medinoje. Patalpos buvo suskirstytos į šalto, šilto ir karšto vandens kambarius. Apsilankę patalpose išvysite arkas ir skliautuotas lubas su nedidelėmis angomis, sužinosite, kaip buvo tiekiamas vanduo, kaip pašildomas ir kt.
Alcazaba, Antequera
Virš romėnų griuvėsių, maurų okupacijos metais buvo pastatyta dar viena tvirtovė Alcazaba Antequeroje. Patekę į tvirtovę per įspūdingą arką (Arcos de los Gigantes) galima pasivaikščioti gynybinėmis sienomis, užlipti į Homenaje bokštą ir pasigrožėti Antequeros miesto ir apylinkių vaizdais.
Maurų įtaka ispanų kultūroje
Nenuostabu, kad ne vieną amžių Iberijos pusiasalį valdę maurai paliko gilų pėdsaką kultūriniame ispanų gyvenime. Ispanai perėmė ne tik kai kurias kalbos dalis, muzikos stilius, bet ir tradicijas bei papročius. Arabai pasižymėjo mokslo žiniomis botanikoje, astronomijoje, matematikoje, medicinoje, statybose, todėl Ispanijos žemėje jie kūrė laboratorijas, observatorijas, botanikos sodus, vaistines, mokyklas ir kitas svarbias įstaigas. Taip pat arabai skleidė Aristotelio filosofiją, kuri viduramžiais Europoje nebuvo žinoma.
Arabai į Ispaniją atvežė šachmatus, pirmoji sužaista partija buvo Kordoboje. Taip pat buvo pristatyta nulio sąvoka, arabiški skaitmenys bei algebra.
Maurai jau mokėjo distiliuoti alkoholį, kurį naudojo vaistų ir kvepalų gamybai. Taip pat tobulino ir plėtė vaisių ir daržovių plantacijas, pritaikė drėkinimo sistemą.
Didelė įtaka juntama ir literatūroje, tuo metu dauguma knygų buvo leidžiamos arabų kalba, greit šią kalbą perėmė poezijos, prozos ar dramos rašytojai.
Įtaka ispanų virtuvei
Arabai į Ispaniją atvežė daug iki tol nepažįstamų prieskonių, žolelių, vaisių bei daržovių, kurie iki šiol Ispanijos virtuvėje užima svarbią vietą: artišokai, šparagai, baklažanai, abrikosai, cukranendrės, ryžiai, džiovinti vaisiai, datulės, imbieras, sezamas, migdolai, anyžiai, muskato riešutai, šafranas ir kt. Įdomus faktas, kad dabar Ispanija kartu su Iranu užaugina 80 procentų viso pasaulio šafrano derliaus.
Nors alyvuogės jau buvo auginamos prieš arabų okupaciją, bet maurams įdiegus drėkinimo sistemas alyvuogių buvo užauginama daug daugiau.
Maurai pristatė ir naujus gaminimo bei konservavimo būdus. Iki šių dienų taikomas žuvies ir daržovių konservavimo būdas, tai Boquerones en vinagre (ančiuviai acte), alyvuogės sūryme ir pan. Šiuo metu marinuoti ančiuviai ir sardinės dažniausiai pateikiami kaip užkandžiai (tapas) su duona.
Nemažai islamo virtuvės detalių atsispindi šiuolaikinėje Viduržemio jūros dietoje su tam tikrai pokyčiais. Palikimas ypač juntamas Andalūzijos virtuvėje, kur kilo garsioji šalta sriuba – gaspačo.
Maurai atvežę cukranendres, anyžius ir migdolus į Ispaniją gerokai pakeitė ispanų desertus, nes iki tol jie buvo labiau panašūs į duoną ir pasaldinti medumi. Maurų įkvėpti desertai: Torta de almendras, tai lengvai pagaminamas tortas, kurio pagrindą sudaro migdolai, sviestas, kiaušiniai. Torta Real de Motril, tai karališkasis Motrilo tortas, kurio pagrindą taip pat sudaro malti migdolai, sviestas bei kiaušiniai, bet šį tortą gaubia karališkas glajus iš kiaušinių ir cukraus pudros. Dar vienas tradicinis desertas yra Yernas de Santa Teresa – cukruoti kiaušinių tryniai, taip pat gaminami migdoliniai sausainiai, figų vyniotinis, Kalėdų metu matecadai, polvoronai ir roscos.
Andalūzija.lt 