Neabejoju, kad daugeliui keliaujančių įdomu pažinti vietinį lankomos šalies gastronomijos paveldą, ragauti tradicinius valgius, atrasti netikėtus skonių derinius. Kiekvienas Ispanijos regionas ar provincija puoselėja savas tradicijas, net ir tam pačiam patiekalui kiekviena teritorija turi skirtingų variacijų. Andalūzijos regionas didžiuojasi gausiu vietinių patiekalų pasirinkimu, tačiau šį kartą noriu pristatyti tradicinius valgius kilusius iš Malagos provincijos.
Papasakosiu apie populiariausias sriubas, užkandžius, desertus. Patiekalų ir jų versijų tiek daug, kad išvardinsiu tik pačius populiariausius. O populiaru – šaltos ir karštos trintos sriubos, žuvies, jūros gėrybių užkandžiai, desertai, kurie kvepia arabišku palikimu.
Ajoblanco

Ajoblanco, dar kartais rašoma Ajo Blanco (baltas česnakas), tai šalta, maistinga sriuba, ypač populiari vasaros laikotarpiu. Gaminama iš grūstų migdolų, duonos, česnako, vandens, alyvuogių aliejaus, druskos, kartais pagardinama actu. Dažniausiai pateikiama su vynuogėmis arba meliono skiltele.
Vieni teigia, kad ši sriuba kilo iš romėnų laikų, kiti, kad arabų valdymo laikotarpiu, bet kokiu atveju, tai yra garsiosios šaltos sriubos Gaspačo pirmtakas, kai dar pomidorai nebuvo auginami Pirėnų pusiasalyje.
Malagos provincijoje esančiame Almáchar miestelyje, kiekvienais metais, rugsėjo antrą dieną rengiamas Ajoblanco festivalis.
Ajoblanco sriubos receptas išplito ir į rytinę Andalūziją, Mursijos bei Ekstramadūros regionus, kur gimė skirtingos sriubos versijos ir tik vėliau, pradėjus auginti pomidorus, atsirado visoje Ispanijoje išpopuliarėjęs Gaspačo receptas bei Salmonejo.
Gazpachuelo Malagueño

Tai balta, švelni, kreminė sriuba, tačiau skirtingai nuo gaspačo patiekiama karšta. Pagrindiniai patiekalo ingredientai: žuvies sultinys, majonezas (ruošiamas naminis) ir bulvės, gardinama česnaku, trupučiu acto.
Tai tradicinė žvejų sriuba, kuri ilgainiui tapo ruošiama daugelio gyventojų virtuvėse, taip gimė papildytos variacijos. Dabar malagietiška Gazpachuelo sriuba valgoma su krevetėmis, moliuskais, balta žuvimi ir t.t…
Porra Antequerana
Dar viena gaspačo sriubų šeimos narė – Porra Antequerana. Pagrindinis skirtumas nuo gazpačo yra tai, kad šios sriubos paruošimui nenaudojamas vanduo, o pagrindiniai ingredientai – pomidorai ir džiovinta duona, gardinama česnaku, alyvuogių aliejumi, druska, o puošiama virtu kiaušiniu, tunu, kumpio gabalėliais. Ši šalta sriuba yra daug tirštesnė ir kartais patiekiama ne kaip sriuba, o kaip tapas užkandis.
Caldillo de Pintarroja
Caldillo de Pintarroja – iš Malagos kilusi tradicinė žuvies ir jūros gėrybių sriuba. Sriuba patiekiama karšta, todėl ją populiaru valgyti žiemą. Tradiciškai Caldillo de Pintarroja sriuba verdama iš žuvies, jūros gėrybių, džiovintos duonos, česnako, migdolų, aitriųjų pipirų, pomidorų, baltojo vyno, prieskonių. Patiekiama su skiltele citrinos bei duona.
Aceituna Aloreña de Malaga

Aceituna Aloreña de Malaga, tai alyvuogių veislė kilusi iš Malagos. Alyvuogės ruošiamos pasūdytame vandenyje, gardinamos raudonaisiais pipirais, česnakais, pankoliais, čiobreliais.
Ensalada Malagueña

Ensalada Malagueña – tradicinės Malagos salotos, kurios patiekiamos šaltos, populiarus užkandis pavasarį ir vasarą, tačiau galima mėgautis ištisus metus. Netikėtas ingredientų derinys. Salotos gaminamos iš bulvių, menkės, svogūnų, alyvuogių, apelsinų, druskos, alyvuogių aliejaus.
Pipirrana
Pipirrana – daugelyje Ispanijos vietų populiarios šaltos salotos, idealus pasirinkimas karštomis vasaros dienomis. Kiekvienoje provincijoje vyrauja skirtingų ingredientų deriniai. Pipirrana salotos Malagoje gaminamos su aštunkoju arba virtais žuvų ikrais, pomidorais, žaliaisiais pipirais, svogūnais, o pagardinamos druska, tyru alyvuogių aliejumi, vyno actu.
Berenjenas con Miel de Caña
Berenjenas con Miel de Caña – traškūs, kepti baklažanai apvolioti miltuose ir patiekiami su cukranendrių medumi, valgoma, kaip užkandis. Šis patiekalas kilęs arabiškoje virtuvėje, o kaip žinote didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio ilgą laiką valdė arabai, tad nenuostabu, kad Andalūzijoje, taip pat ir Malagoje išliko valgių būdingų arabų virtuvei, kurie šiomis dienomis yra itin populiarūs.
Conchas Finas

Conchas Finas, tai smulkūs moliuskai, dar žinomi, kaip Malagos moliuskai. Jie pateikiami žali su druska, pipirais ir citrina.
Boquerones Fritos al Limón

Boquerones Fritos al Limón – kepti, miltuose apvolioti ančiuviai su citrina, tipiškas malagiečių užkandis, kurio galima rasti paplūdimio baruose, kuriuose šviežiai kepama žuvis. Kitų Andalūzijos ir Ispanijos provincijų gyventojai Malagos gyventojus dažnai vadina – Los Boquerones (ančiuviais), dėl Costa del Sol pakrantėje sugaunamų ančiuvių ir galimybės jų paragauti beveik kiekviename paplūdimio bare.
Fritura Malagueña
Fritura Malagueña – traškios keptos mažos jūros gėrybės, žuvelės, vėžiagyviai. Tai itin sena Malagos gastronomijos tradicija. Žuvys ir jūros gėrybės kepamos aukščiausios rūšies alyvuogių aliejuje apvoliotos miltuose, pateikiama su citrinos skiltele. Šis patiekalas valgomas, kaip užkandis (tapas) arba kaip pirmas patiekalas. Kepamos įvairios jūros gėrybės: žuvis, ančiuviai, kefalė, stauridė, merlangas, kalmarai, krevetės, aštunkojai, sepijos.
Espetos de Sardinas

Espetos de Sardinas, tai sardinių iešmeliai kepami ant valties formos kepsninės, dažnu atveju paplūdimyje šalia paplūdimio barų (Chiringuitos). Norėdami paragauti šio patiekalo neieškokite jo mieste, o keliaukite tiesiai į paplūdimį, kur iš toli užuosite dūmus ir pamatysite Espeteros, kurie kepa sardinių iešmelius ant anglių.
XIX amžiuje Malagos provincija daugiausiai vertėsi žvejyba, o sardinės buvo svarbus maistas gyvenantiems kukliau, dėl nedidelės kainos. 1882 metais prasidėjo paplūdimio barų etapas, kai Miguel Martinez Soler atidarė pirmąjį barą paplūdimyje, kur sardinių iešmelius smeigė į smėlį šalia ugnies.
„La Gran Parada“ baras patraukė ne tik Malagos gyventojų, bet ir tuo metu žymių Ispanijos veikėjų dėmesį. Miguel Martines Soler laikomas „Espeteros tėvu“.
Campero
Savo paprastumu garsėjantis Malagos sumuštinis, kuris ruošiamas kaimiškoje, traškioje, apvalios formos duonelėje į ją įdedant kumpio, sūrio, salotų, pomidorų, majonezo. Galimi įvairūs variantai su vištiena, šonine, kiaušiniais ir kt. Campero Pollo (vištienos sumuštinis) yra pats tipiškiausias.
Almendras Fritas
Almendras fritas yra kepti migdolai. Malagos provincijoje kasmet užauginama tonomis migdolų riešutų. Vaikštinėdami po Malagą pamatysite ne vieną kioskelį, kur pardavinėjami kepti, sūdyti migdolai. Migdolų pardavėjai ir jų riešutų kioskeliai yra dalis tradicinio Malagos įvaizdžio. Kai kurie pardavėjai tose pačiose gatvėse dirba ne vieną dešimtmetį, tad turi papasakoti be galo įdomių istorijų.
Torta Loca Malagueña
Torta Loca Malagueña, tai tradicinių Malagos saldumynų pažiba „Beprotiškas pyragas“. Tuo laikotarpiu, kaip gardūs pyragaičiai būdavo prieinami tik turtingiesiems, šeštajame dešimtmetyje buvo sugalvotas saldaus pyragaičio receptas, kuriuo galėtų mėgautis ir kukliau gyvenantys žmonės. Nuo 1954 – ųjų garsiojo pyrago receptas išliko nepakitęs. Tai du sluoksniuotos tešlos skrituliukai pertepti kremu, o viršus padengtas apelsininiu glajumi ir papuoštas vyšnios pusele centre.
Galleta de Almendra

Galleta de Almendra kartais vadinamas Torta de Ardales, tai Malagos provincijoje, Ardales miestelyje gaminami sausainiai iš migdolų, kuriems gaivumo priduoda citrinos žievelė.
Borrachuelo
Šis saldumynas populiarus Malagoje, o ypač Kalėdiniu laikotarpiu. Šio saldumyno tešla gaminama iš kvietinių miltų, alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus, baltojo vyno arba brendžio, o gardinami apelsinais, gvazdikėliais, anyžiumi. Desertas yra koldūno formos, o jo vidus prikimštas „angelo plaukų“. Giminingas desertas – Pestiño.
Yemas del Tajo
Yemas de Tajo (Tacho tryniai) – paprastas, tačiau netikėtas desertas, kilęs iš Malagos provincijai priklausančio miesto Ronda. Receptas žinomas nuo XVIII amžiaus. Šis paprastas desertas gaminamas iš kiaušinių trinių ir cukraus.
